противотанковый ракетный комплекс

prieštankinis raketų kompleksas statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Tarpusavyje susijusios kovos ir techninės priemonės šarvuotiesiems taikiniams ↑prieštankinėmis valdomosiomis raketomis naikinti. Šiuolaikinis prieštankinis raketų kompleksas susideda iš leidimo įrenginio, vienos ar kelių raketų, patikros ir priežiūros aparatūros. Leidimo įrenginyje yra taikymo ir valdymo signalų sudarymo ir perdavimo raketai įranga. Pagal judrumą prieštankinis raketų kompleksas būna – nešiojamasis, velkamasis, savaeigis ir įtaisytas sraigtasparnyje; pagal valdymo sistemą – rankinis, pusiau automatinio ir automatinio valdymo (pastarieji būna komandiniai, autonominiai, su pasyviomis arba aktyviomis nusitaikančiosiomis galvutėmis); pagal raketų skriejimo greitį – ikigarsinis ir viršgarsinis. Šiuolaikiniai prieštankiniai raketų kompleksai: JAV „Tow-2A“ (raketos masė 24,3 kg, leidimo nuotolis 3 750 m, pramuša šarvus iki 920 mm, nešiojamasis, savaeigis ir sraigtasparnio); D. Britanijos „Swingfire“ (26,7 kg, 4 000 m, 500 mm, nešiojamasis ir savaeigis); vokiečių–prancūzų „Milan-3“ (7,12 kg, 2 000 m, 1 000 mm); Rusijos „Metis-2“ (13,8 kg, 1 500 m, 800 mm, nešiojamasis); „Udar“ (26,5 kg, 4 000 m, 700 mm, nešiojamasis ir savaeigis); „Ataka“ (48,3 kg, 3 750 m, 920 mm, savaeigis ir sraigtasparnio). Pirmieji prieštankiniai raketų kompleksai buvo naudojami po II pasaulinio karo ribotuose karuose ir buvo labai veiksmingi (ypač įtaisyti sraigtasparniuose). atitikmenys: angl. anti-tank missile system rus. противотанковый ракетный комплекс ryšiai: dar žiūrėk – prieštankinė valdomoji raketa